F.Backmano „Gyveno kartą Uvė“: apie senųjų nordikų ydas [15min]

Kaip išmatuoti, ar lietuviai jau tapo nordikais, ar dar ne visai? Galima klimpti į sociologinius „viena vertus, kita vertus“. Galima lyginti BVP arba paprašyti atsakymo ChatGPT. Arba galima perskaityti kokią nors šiauriečio knygą ir pamėginti pajausti. Šįkart mano pasirinkimas – Fredriko Backmano romanas „Gyveno kartą Uvė“.

Ir vėl vėluoju: švedo bestselerį jau seniausiai perskaitė pusė Lietuvos ir, sprendžiant iš atsiliepimų, ta pusė neliko abejinga. Vieni juokėsi, kiti graudinosi, treti susimąstė, beveik visi norėjo dar. Iš pirmo žvilgsnio – keista. Nes Uvė nėra tas herojus, su kuriuo skubėtum tapatintis. Per gyvenimą nieko ypatingo nenuveikęs 59-erių kietakaktis, nuo pirmų puslapių pykstantis ant „kopjuterių“ ir pasaulio, kuris paliko jį užpakaly. Tokie viskuo nepatenkinti iš tolo trenkia rūgštimi, sunku ilgai išbūti jų kompanijoj. Tačiau versti knygos puslapius vis lengviau: nejučia Uvę pradedi ne tik toleruoti, bet ir suprasti, netgi užjausti. Kodėl?

Visą apžvalgą skaitykite 15min portale.