„Grybo sapnas“ – neeilinis romanas apie tave, mane ir kitus grybus [15min]

TV pasaulis 2023 metus titulavo grybo metais: HBO apokaliptinis trileris apie grybo puolamus žmones tapo labiausiai internete ieškomu ir vienu iš žiūrimiausių dešimtmečio serialų, šiuo rakursu pralenkdamas net „Sostų karus“. Nebūtų klaida grybo metais prabėgusius 2023-iuosius paskelbti ir lietuviškos literatūros pasaulyje. Vėlyvą rudenį čia išdygo septynerius metus brandintas Gabijos Grušaitės romanas, savąja apokalipsės interpretacija kur kas originalesnis už „The Last of Us“.

Knyga "Grybo Sapnas" / Roko Snarskio nuotr.

Bet pradėkime nuo to, nuo ko ir turi pradėti apsileidę skaitytojai – nuo abejonės. Kurių velnių skaityti? Apsispręsti padeda romano pavadinimas – „Grybo sapnas“. Du žodžiai iš tos planetos, kurioje viršų ima paslaptis ir mistika, o ne kontrolės jausmas ir nuspėjamumas. Tokia ir turi būti geros knygos ambicija – ištraukti skaitytoją iš jo (nesu)kontroliuojamo pasaulio ir leisti pamatyti kitus. Arba tą patį, tik nauju kampu.

Apie ką yra „Grybo sapnas“? Kai perskaitai romaną, klausimą performuluoji: o apie ką jis nėra? Knygos aptarimuose aidi gausybė temų, pradedant tėvų santykiais su vaikais, moterų santykiais su vyrais, žmonijos santykiais su gamta, praeities santykiais su ateitimi, vidaus santykiais su išore, baigiant užsieniečių santykiais su Dievo pamiršta Nida ir balzganam vandeny išmirkusią pienišką dešrelę primenančia Klaipėda. Atspėjote, visi santykiai kaip tyčia probleminiai, dėl to, matyt, ir rašomi romanai. Kiekviena iš temų verta atskirų karštų diskusijų, juolab knygos veikėjai drąsiai skaldo žiežirbas ir padeginėja visuomenėje nusistovėjusius šiaudinius stereotipus. Bet apsileidęs skaitytojas naudosis privilegija toliau koncentruotis į jam pačiam įdomiausią romano santykių sritį – santykį su savimi, o dar tiksliau – savuoju grybu.

Visą apžvalgą skaitykite portale 15min.