U.Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai”: ieškantiems šviesos tamsoje [15min]

Kad atsirastų ši knyga, ji suvalgė daugiau nei 60 kilogramų šokolado. Apie tai viename interviu prasitarė pati Undinė Radzevičiūtė, tik nepatikslino, kokios rūšies. Bet turbūt iš tų tamsesnių ir kartesnių – ar bent jau taip atrodo perskaičius romaną „Žuvys ir drakonai“.

Pažintį su žinomos lietuvių rašytojos kūryba reikėtų pradėti visai kitaip. Juk vos prieš kelis mėnesius pristatytas visiškai naujas Undinės romanas „Pavojingi žodžiai“, o štai „Žuvims ir drakonams“ – jau daugiau nei 10 metų. Bet apsileidęs skaitytojas turi privilegiją knygas rinktis pagal rekomendacijas ir viršelius. „Žuvys ir drakonai“ viršelis – kaip ir tarptautiniai apdovanojimai bei gausūs romano vertimai į užsienio kalbas – žada spalvingą skaitinį.

Pirmi puslapiai, ir... aštru, juokinga, bet ir neramu. Kiniški dialogai, kiniškų peizažų kontūrai, kiniška tuštuma. Už ką šita tremtis? Nereikia apsimetinėti: riboto akiračio lietuviui nelabai rūpi Vakarų ir Kinijos kultūriniai nesusikalbėjimai ar Mingų ir Čingų dinastijų kaita Uždraustajame mieste. Tačiau romano autorė teisinasi, kad „kinai kaip drugeliai: būtų galima ir nežiūrėti, bet labai įdomu“. Tai gal dar verta pažiūrėti?

Visą apžvalgą skaitykite 15min portale.