Egocentrinės rinkodaros iššūkiai: kaip auginti prekės ženklus narcizų pievoje? [Verslo klasė, 2021]

Labai seniai, kai Lietuva dar neturėjo ką veikti ir dėl to vakarais panardindavo akis į realybės šou „Baras“, nuskambėjo žiūrovų numylėtinio žodžiai. Sureikšmintų muzikos garsų fone jis padarė pauzę, trumpam suraukė antakius, apdovanojo kamerą giliu žvilgsniu ir ištarė:  „Esu, kas esu. Svarbiausia – būti savimi“.

Žiūrovų akyse suspindo ašaros. Ar tai buvo barmeno charizma? Ar galbūt šis tas didesnio? Prieš keturis tūkstančius metų egiptiečiai ant sarkofagų rašė, o vėliau Delfų orakulai šventykloje kartojo pamatinį visų laikų uždavinį: pažink save. Pagaliau, po tiek amžių, uždavinys išspręstas. „Esu, kas esu. Svarbiausia – būti savimi“. Ir tai ne tik barmeno atsakymas. Tai visuotinė mūsų epochos ideologija – atsakymas, ant kurio modernusis žmogus stato savo gyvenimą. Ką šis atsakymas reiškia? Mylėk save ir nesigilink.

Žmonės-narcizai

Anksčiau mylėjome Dievą. Kurį laiką mylėti mokė Staliną. Dabar mokomės mylėti save ir nesigilinti. Aiškėja, jog tam turime įgimtų gabumų. Meilės sau ir savo individualumui šventę skelbia savipagalbos knygų lentynos, geltonoji žiniasklaida bei socialiniai tinklai. Juose švenčiame ne vieni: dalyvauti verčiame savo artimuosius, draugus, pažįstamus, jei pavyksta – pulkus nepažįstamų sekėjų.

Rinkodaros vadovėliuose kalbama apie X, Y ir Z kartų skirtumus bei jų įtaką verslo komunikacijai. Tačiau šie skirtumai nublanksta priešais visa persmelkiantį panašumą. Beveik prieš pusę amžiaus garsi Tom Wolfe publikacija įspėjo, kad iš tikro visi mes priklausome tai pačiai „aš kartai” (New York, 1976). Kas pasikeitė nuo to laiko? Aš išaugo į AŠ.

Stambaus masto JAV studentų tyrimas parodė, jog nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio nuosekliai auga ne tik antsvorį turinčiųjų skaičius. Ne mažesniu tempu auga žmonių-narcizų gretos. Šiandien kas ketvirtas JAV universiteto studentas turi polinkį į narcisizmo patologiją, o kas šešioliktam užfiksuojamas narcisistinės asmenybės sutrikimas. Jie dėvi madingus drabužius, daug dėmesio skiria šukuosenai, demonstruoja dideles iškirptes ir kitką, ką gali, įskaitant perteklinį pasitikėjimą savimi. Svarbiausia – jie geidžia atgalinio dėmesio ir trokšta, kad aplinkiniai jais žavėtųsi.

Narcizo charakterį galima kritikuoti. Tik šitaip kritikuotume patys save. Nes – tai yra tik laipsnio klausimas – mes visi išaugę iš to paties narcizo svogūnėlio. Norime, kad pasaulis suktųsi aplink mus. O jei nesisuka, eina jis velniop.

Ką šiandieninė žmogaus meilė sau reiškia rinkodarai bei kaip į ją reaguoti prekiniams ženklams? Kad atsakytume į šį klausimą, atsigręžkime į kitą giminišką tendenciją – narcisizmą verslo komunikacijoje.

Verslai-narcizai

Šio straipsnio tęsinį bei kitus verslo komunikacijos tekstus rasite Black Florence svetainėje. Spauskite čia ir skaitykite toliau.