Narvuose, ant kraiko ar laisvėje: koks jūsų darbovietės tipas? [Verslo klasė, 2023]

Yra toks svarbus klausimas, padalinantis Lietuvą į skirtingas stovyklas. Klausimas apie tai, kokius geriau pirkti kiaušinius: narvuose augintų vištų, kraikinių vištų ar laisvai augintų. Žmonės nesutaria. Vieni baksnoja į tyrimus, rodančius, kad „narvinių“ ir „laisvų“ vištų kiaušinių mastinė vertė bemaž nesiskiria. Skiriasi tik prekės kaina ir kiekis, nes višta, visą produktyvaus gyvenimo ciklą praleidusi narve, priperi daugiau už savo laisvą kolegę, turinčią laiko pažvelgti į savo atspindį kiemo baloje. Kiti įsitikinę, kad laisvę patyrusių geltonsnapių darbo vaisiai skanesni, o vištos gerovė – irgi svarbu. Šioje diskusijoje atsirastų daugiau aiškumo, jei mėgintume įsijausti į pačios vištos kailį (plunksnas?). O tai nėra neįmanoma, ypač, jei išdrįstume palyginti vištų ūkį su žmonių ūkiu – šiuolaikine efektyvumo ir įvaizdžio klausimus sprendžiančia darboviete.

Narvinės darbovietės

Kai prieš metus „Verslo Klasėje“ ir „Verslo žinių“ portale pasirodė straipsnis pavadinimu „Ką daryti, kai niekas nebenori dirbti“, jis netruko tapti vienu iš labiausiai komentuojamų tekstų. Žinoma, ne dėl paties straipsnio turinio, o dėl to, kad... žmonių nenoras dirbti klasikine to žodžio prasme buvo iš tiesų tapęs vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių galvos skausmų. Tekste kelta prielaida, kad aktyviai visuomenės daliai ir į darbo rinką įsiliejančioms naujoms kartoms neužtenka darbo sutarčių – reikia kelialapių, kvietimų į nuotykių kupiną augimo ir savęs pažinimo kelionę, neįspraudžiamą į vieną mėnesinio atlygio eilutę. Daugelis šias aukštas frazes anuomet galėjo „nurašyti“ laikinam karantininės epochos svaiguliui: juk kaip tik šiuo laikotarpiu dažnas žmogus ne tik išbandė darbo iš namų ir laisvu grafiku pagundas, bet ir pirmą kartą gyvenime turėjo laiko pareflektuoti apie savo darbo prasmę arba jos nebuvimą. Tikėtina, ne vienas darbdavys vylėsi, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sąstingis grąžins tokius svajoklius į realybę ir primins darbo santykių esmę: „Nenori, kad atimtų buto dėl vėluojančios paskolos įmokos? Pirmyn į darbą!“

Kas pasikeitė per metus laiko? Stipriai pakilo būsto paskolų palūkanos. O dalis darbdavių vis griežčiau reikalauja darbuotojus atsipeikėti ir grįžti prie klasikinės „narvinės“ darbo sistemos. Visų pirma – labai tiesiogine, fizine prasme. „Twitterį“ įsigijęs E. Muskas jau pirmajame laiške darbuotojams pareikalavo bent po 40 valandų kas savaitę praleisti kompanijos patalpose. Jam iš paskos tik švelnesniu tonu pasekė dalis kitų didžiųjų „žmonių ūkių“, tokių kaip „BlackRock“, „JPMorgan“ „Salesforce“, „Disney“ ir kt. Iš paskos vis įsakmiau apie privalomas darbo valandas biure prabyla ir kai kurie didžiausi Lietuvos darbdaviai.

Formalus reikalavimas kasdien po 8 ir daugiau valandų darbuotis kompanijos patalpose nėra nei būtinas, nei vienintelis kriterijus narvinės darbovietės apibrėžimui (juk kai kuriais atvejais psichologiniai narvai yra kur kas ankštesni už fizinius). Kita vertus, darbovietės, kurios kasdienį atvykimą į biurą vėl pavertė privalomu, įgauna pranašumų. Daugiau kontrolės. Patogesnė darbuotojų laiko vadyba. Be to, kaip žymima viešuose pranešimuose, glaudesnis pečius surėmusių bendražygių darbas biure įgalina didesnį produktyvumą. Konspiracijų mėgėjai nuspės ir dar vieną darbdavio lūkestį: darbuotojai narve turės mažiau laiko ir galimybių žvalgytis, kokios galimybės jų lauktų laisvėje.

Narvinė – į maksimalų produktyvumą orientuota – darbo sistema, visai kaip ir narvinis vištų ūkis, reikalauja aukų. Archetipinis pavyzdys – internetuose sklandančios istorijos apie „Tesla“ darbuotojus, dirbančius po 12 valandų per parą, alpstančius nuo dehidratacijos arba miegančius ant biuro grindų. Nuolatinė įtampa, rasistiniai ar seksistiniai užgauliojimai bei trigubai dažnesnis darbo saugos incidentų darbovietėje skaičius, lyginant su dešimčia kitų JAV automobilių gamyklų kartu sudėjus – tai yra ta kaina, kurią, kai kurių darbdavių įsitikinimu, visiškai pateisina ambicinga svajonė pakeisti pasaulį.  

Ne veltui savo išplatintame pranešime tas pats E. Muskas sumaniai pakelia savo kompanijos darbuotojų akis į aukštyn ir primena: „Tesloje jūs kuriate tokius nuostabius produktus, kokie negimsta niekur kitur šioje Žemėje!“. Prie didelės ambicijos papildomai pridėjus ir didelį atlyginimą, nėra keista, kad, nepaisant įvairios kritikos, į paauksuotą darbdavio narvą nusitiesia ilgos rekrūtų-savanorių eilės.

Kraikinės darbovietės    

Šio straipsnio tęsinį bei kitus verslo komunikacijos tekstus rasite Black Florence svetainėje. Spauskite čia ir skaitykite toliau.