Verslai nerimo laikais: kaip parduoti ramybę? [Verslo klasė, 2024]

Žmogus – labiausiai nerimaujanti būtybė pasaulyje. O tame pasaulyje, kuriame gyvename šiandien, priežasčių nerimauti yra dar daugiau. Nepatinka mums nerimas. Todėl ieškome būdų pabėgti. Empatiški verslai tai supranta ir bando padėti ar bent jau iš to uždirbti. Tūkstančiai prekinių ženklų kiekvieną dieną siūlo produktus ir paslaugas, kurie suteiks ramybę, balansą, harmoniją ar bent jau linksmumą ir laikiną užsimiršimą, todėl mums, homo anxietas, belieka pirkti. Šis straipsnis – apie tai, kodėl „pabėgimo nuo nerimo“ žinučių srautas eteryje artimiausioje ateityje toliau augs ir kaip jame neprapulti verslams, svajojantiems apie gilesnį ryšį su klientais.

W. B. Cannon, Homeostazės teorijos kūrėjas

Homeostazės iliuzija

Slopstant tikėjimui dieviška žmogaus prigimtimi, XIX-XX a. fiziologai su W. B. Cannon ir C. Bernard priešakyje individus pasiūlė traktuoti kaip biologines būtybes, užprogramuotas reaguoti į išorinius dirgiklius, vengti stresinių situacijų ir siekti homeostazės – pastovios vidinės organizmo pusiausvyros. Jei man šalta, išgeriu šiltos arbatos (ar dar ko), kad sušilčiau. Jei man veržia kelnės, atlaisvinu diržo sagtį. Jei užplūsta nerimas ar baimė – bėgu nuo nepageidaujamą emociją sukėlusio šaltinio ir ieškau, kaip atsipalaiduoti. Visuomenė mėgsta intuityvius, lengvai suvokiamus atsakymus į sudėtingus klausimus. Verslai tai supranta ir turi, ką pasiūlyti: dėl kažko nerimauji? Pirk, ir bus ramiau.

Prieš keletą mėnesių atlikta apklausa parodė, kad net trys ketvirčiai vartotojų Jungtinėje Karalystėje gyvena nuolatinio nerimo būsenoje, ir tai daro tiesioginę įtaką jų pirkimo įpročiams bei vartojimo preferencijoms. Tyrimo autoriai tuo neapsiriboja ir jungiasi prie gausių konsultantų gretų, teikiančių įvairias rekomendacijas, kaip prekybininkams kurti nerimą slopinančią bei dopaminą gaminančią apsipirkimo patirtį. Nenuostabu, jog aukso laikus šiandien išgyvena tiek tradicinės, tiek ir naujos „ramybės generavimo“ industrijos, pradedant farmacija ir papildais, terapinių paslaugų spiečiumi, baigiant įvairiais nusiraminimo gedžetais, eteriniais aliejais, sunkiosiomis antklodėmis, druskos lempomis, meditacijos progresą matuojančiomis programėlėmis ir t.t.

Atrodo, Lietuvoje daugelis verslų taip pat jau spėjo įsitraukti į ramybės, balanso ir harmonijos diskursą. Ramybės pažadas šiandien dominuoja ne tik įprastiniuose poilsio, sveikatingumo, draudimo ar laidojimo paslaugų sektoriuose, bet ir logistikos, IT paslaugų, net drabužių, automobilių prekybos bei nekilnojamojo turto srityse. Pavyzdžiui, peržvelgus naujai sostinėje vystomų nekilnojamojo turto projektų skelbimus, paaiškėja, kad šiandien Vilniuje turbūt jau neįmanoma įsigyti naujo buto, kuris nepadėtų „subalansuoti savo vidinės harmonijos“ ar „atrasti ramybės tarp miesto ir gamtos“.

Tai, kad vis daugiau lietuviškų verslų pardavinėja „nerimo slopinimo“ produktus ir paslaugas, yra visiškai suprantama, pateisinama ir sveikintina. Tačiau pagrindinė šio teksto prielaida – kad ramybė ramybei nelygi. O pastaraisiais metais stipriai augantis komunikacinis „triukšmas apie ramybę“ devalvuoja jos esmę ir apkurtina tikslines auditorijas. Tie prekės ženklai, kurie siekia tikros empatijos ir kuriems iš tiesų rūpi pagal apibrėžimą neurotiško šiuolaikinio pirkėjo savijauta, neprivalo apsiriboti rinkos standartą imituojančiais nusiraminimo šūkiais.

Kelias į ramybę - didesnis tikslas

Šio straipsnio tęsinį bei kitus verslo komunikacijos tekstus rasite Black Florence svetainėje. Spauskite čia ir skaitykite toliau.